"Žmogus gali gyventi visiškai ne asvo gyvenimą. Prigimtinai esame vienokie, tačiau ilgainiui tam tikros situacijos mus priverčia prisitaikyti ir išmokti elgtis ir mąstyti kitaip. Tuomet nebesi savimi, prisiimi svetimas naštas, sprendi kitų problemas, o ne savo, pastebi, kad dingo tavo prigimtinis pozityvumas, kad aš bėgu gelbėti, nors manęs neprašo, kad aš pykstu ir kontroliuoju ir bandau valdyti visą pasalį, tad kvėpavimo terapija padeda atpažinti šiuos vidinius sluoksnius. Taip po truputį lukšteniesi ir taip vėl grįžti į savo esatį."

"Su santykiais ir seksu yra toks keistas dalykas, jog mums atrodo, kad tai savaime pavyks. Tačiau jei, tarkime, esame nepatenkinti savo kūnu, einame sportuoti, išbandome skirtingas sporto šakas, atrandame tai, kas patinka. Su rūbais taip pat: matuojamės, ar tinka, ar patogu, ir tada nusprendžiame. Ir sekse yra taip pat: bandai naujus dalykus, kantriai ir jautriai, su atjauta vienas kitam ir taip atrandi, kas tau patinka."

"Veido srityje slypi visos mūsų emocijos. Šias emocijas kartais pavyksta paleisti ir procedūrų metu: pasipila ašaros ar nevaldomas juokas. Nors tai nėra kineziterapeutų kompetencija, visgi veidas glaudžiai susijęs su mūsų centrine nervų sistema ir emocijomis."

Pokalbis, kuriame gausu gairių kaip galime pakeisti savo kasdienybę ir nuoširdus kvietimas į sąmoningą, išjaustą partnerystę su savimi. Apie balansą ir atvirumą moderniame pasaulyje kartu su Giedre Pukiene.

"Manau, jog dažniausiai pametame norą stengtis, kai galvojame, jog stengiamės dėl kito. Dėl vyro ar dėl tokio abstraktaus dalyko kaip santykiai. Kai suvokiame, jog pastangos tiesiogiai liečia mus pačias, ir pradedame tai daryti dėl savęs - nebekyla papildomų klausimų."

"Prieššventinis rudens laikotarpis subtiliajame plane yra apie protėvius: apie kanalus, jungiančius energetinį bei pasąmoninį planus su mirusiais. Žmonės patiria didelius srautus energijos ir, nežinant, kur šį energijos krūvį panaudoti, pradeda sekti kūnas bei psichika."

"Darome viską, kad tik savęs negirdėti. Klausomės mums jau įprastu tapusio triukšmo: radijo, televizoriaus, gatvės, ausinukų, telefono. Tokia yra naujoji realybė."

"Aš esu iš tų žmonių, kurie važiuoja įsikvėpti, ir aš į viską žiūriu tokiomis akimis ir galvoju, kad juk taip galima gyventi, tuo galima pasidalinti, taip galima praturtinti savo kasdienybę."

"Kai vyrams sakome "Darau sriubą, gal gali supjaustyti daržoves, - mes jiems duodame užduotį ir po to žiūrime, ar gerai supjaustė."

"Suvokimas, kas yra bloga ir gera mama, dažniausiai ateina toks pirminis iš mūsų vaikystės. Labai dažna iš mūsų auga ir sako "nu tokia kaip mano mama tai jau tikrai nebūsiu".

"Emocija yra vibracinis kūnas. Jei mes neturėtume kūno, mes negalėtume jausti emocijos. Ką reiškia išbūti su emocija, tai iš esmės būti pakančiam pojūčiams kūne."

"Žanro klasika. Jeigu mes žiūrime į balanso ratą, tai ten yra viskas: sveikata, santykiai, šeima, tobulėjimas, augimas, hobiai, dar kažkas ir darbas. Bet tai yra tik tokia pyrago pusė. Bet žmonės sako: ""ne ne, aš dabar čia, jau tuoj, aš čia dabar dar biški pabūsiu". "O kiek tu esi tame "tuoj?" Ir bus kokie 10 metų."