Susipažink - #CAPSULEmuse Laura, atrodo lengvai skriejančia savo greitu ritmu per kiekvieną renginių sezoną.
Renginius organizuoju jau daugybę metų. Viskas prasidėjo dar mokykloje. Niekada nebijojau atsakomybių ir visada mėgau padėti žmonėms švęsti. Tie, kas sako, kad nedaro klaidų - meluoja. Jei daug dirbi, nėra įmanoma klaidų išvengti ir viskas priklauso nuo požiūrio. Man klaidos yra pamokos. Bet dėl kiekvienos klaidos labai giliai išgyvenu. Ne visada operatyviai atrašau laiškus, neretai prisiimu per daug darbų tik todėl, kad nemoku pasakyti ne. O geriausius sprendimus man neretai padiktuoja intuicija, bet ir tai, tikriausiai, ateina per praktiką, domėjimąsi naujovėmis, gilinimąsi į žmonių elgsenos skirtumus, kartais drąsą daryti kitaip, nei daro visi.
Renginių organizatoriaus darbas yra labai dinamiškas. Ypač, kai dirbi sau, labai dažnai pamiršti skaičiuoti valandas. Vasaromis keliuosi 5.00 ryto, kompiuterį uždarau, kai atlieku būtinąsias užduotis ir tikrai nebūtinai 18.00 val. Toli gražu. Renginio dieną valandų nebeskaičiuoju, man svarbu rezultatas ir nesvarbu, kiek valandų reikės jam pasiekti.
Be to, mano darbo intensyvumas labai sezoniškas. Tada, kai savaitgaliais nerengiam švenčių, stengiuosi kompensuoti neišmiegotas valandas ir rūpestį svetimais žmonėmis keičiu į laiką su artimaisiais ir draugais. Taip pat, visada stengiuosi, kartais priverstinai rasti laiko sau. Sportas, knyga yra mano pabėgimas ir smegenų perjungimas į kitą programą. Kartais tai padaryti man tenka priverstinai, nes aš visada turiu neatrašytų laiškų, neatliktų užduočių.
Kai tiek tenka planuoti darbe, labai mėgstu laisvu laiku nieko neplanuoti. Net keliaudama dažnai nežinau, kur atsidursiu kitą dieną. Tikrai daug dalykų palieku ekspromtui ir leidžiu gyvenimui mane nustebinti.
Ar kyla minčių šauti į visai kitą sritį? Tiesą pasakius, jaučiuosi savo rogėse. Bet ir leidžiu sau išbandyti ir naujus dalykus, jei tik randu tam laiko.