Susipažink su #CAPSULEmuse Gitana, kuri spinduliuoja smalsumu ir meile gyvenimui, o savo deriniais kasdien pasakoja vis kitas, nepamirštamas istorijas.
Gitana, papasakok apie save. Kaip šiandien norėtum prisistatyti?
Esu pastovi iki nuobodulio: daugiau nei trisdešimt metų ištekėjusi už to paties vyro, tiek pat laiko praleidau dirbdama savo svajonių darbą: su komanda kūriau gyvenimo būdo ir mados žurnalus. Išauginau du vaikus ir niekaip negaliu liautis žaidusi tinklinio, kuriuo užsikrėčiau šeštoje klasėje. Nenusėdžiu vietoje ir turiu bent kartą per porą mėnesių pakelti sparnus – pažiūrėti, kuo ir kaip gyvena žmonės kitur. Esu tikra, kad kelias iš daugelio nesklandumų veda per oro uostą. Tas įprotis dairytis po pasaulį, per ilgus redaktorystės metus tapęs prigimimu, lydi mane visą gyvenimą. Šiuo metu darau karjeros pertrauką, investuoju ir kad neprarasčiau kūrybinės formos, imuosi nedidelių projektų, susijusių su mano įgytomis žiniomis ir patirtimi.
Kokie aprangos elementai tau svarbiausi ir kaip atsiranda tavo deriniai?
Neįsivaizduoju savęs su nuobodžiais bei nepatogiais batais ir bet kokia rankine. Kas nors pasakytų, kad jų turiu per daug. Laimei viską nešioju, derinu naujas formas su jau turimais drabužiais. Labai mėgstu tokius eksperimentus. Jie leidžia išvengti uniformų bangos.
Neįsivaizduoju savęs su nuobodžiais bei nepatogiais batais ir bet kokia rankine.
Kokią įtaką stiliui daro tavo veikla ir hobis? Ar pakeitus darbą keitėsi aprangos pasirinkimas?
Kiekvienu gyvenimo tarpsniu pirmiausia esu aš. Ir tik tada - pareigos, socialinis statusas ir visa kita. Nežaidžiu aprangos kodo žaidimų. Tebesu sportiška berniokiška mergiūkštė su sportbačiais, džinsais ir dažniausiai dideliu krepšiu. Kaspinai ir romantiškos suknelės – ne man, nors pažiūrėti į Simone Rocha kūrinius – gražu. Bet įspūdingus ir ypatingus papuošalus mėgstu. O briliantus ramiai dėviu su marškinėliais ir džinsais. Mano akimis tai - puikus derinys.
Mėgstamiausias drabužis iš CAPSULE by Agnė Gilytė.
Marškiniai. Aš – marškinių moteris, pasirengusi juos kolekcionuoti ir derinti su viskuo.
Koks tavo požiūris į darbo ir laisvalaikio balansą? Ar būtina dirbti daug, kad turėtum daug?
Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam užtenka. Visur reikalinga pusiausvyra! Kiek gyvenimo džiaugsmo būčiau praradusi, jei tarp begalinių „paskutinių terminų“, būčiau atsisakiusi galimybės pakeliauti, dalyvauti tinklinio turnyruose ar įkvėpti dulkių ralio trasoje! Galų gale atsitraukus grįžti į biurą šviežia galva. Visų pinigų neuždirbsi (o ir nereikia) net kaldama dvidešimt valandų per parą. Šventas Petras su lagaminais į dangų neima. Antra vertus, niekinti pinigus neprotinga – tiesiog už juos gali šį tą nusipirkti. Jei ne laimę, tai psichoterapiją, jei ne namą, tai butą, jei ne sveikatą, tai vaistų, jei ne meilę, tai suknelę ar gėlių puokštę. Tad jeigu nori gyventi tenka padirbėti. Ir galvoti. Ypač galvoti.
